Parnešta giminės knyga su 7 kartomis teikia peno apmąstymams. Pusantro šimto metų ir va, prašau – arti 300 giminaičių. Tai kas, kad daugelio iš veido nepažįstu ir net nežinojau juos egzistuojant. Visvien kažkaip smagu matyti, kad nemažai esama. Bajorų, gaila, nerasta… O juk žiūrint plačiau, toks scenarijus visai galimas. Gal ne žymus, gal vietinės reikšmės šlėktelė, bet visvien ;)

XIX a. pabaiga tikrai nėra labai tolimas laikas, reikėtų žvelgti giliau praeitin. Labai gaila, kad žmonės taip trumpai gyvena ir labai gerai, kad atsiranda žmonių, renkančių istorinę medžiagą ir ją saugo. Dabar daug lengviau tai daryti. Va, parašau ką nors ir visas pasaulis gali perskaityti. Ir informacija saugoma ilgai. Kaip tik vakar savo mėgiamoje laidoje išgirdau, kad JAV Kongreso bibliotekoje bus išsaugomi visi cyptelėjimai. Puiki proga įsiamžinti. Beje, įdomus faktas, kad šioje bibliotekoje visa neskaitmeninė medžiaga užima 10 TB, o skaitmeninio amžiaus palikimas – virš 160 TB. Yra apie ką pagalvoti. O dar tiksliau, bus apie ką pagalvoti ateities kartoms, pamatysiančioms skaitmeninį palikimą. Ankstesnės kartos turėjo ribotas galimybes palikti žinias apie save. Juk būtų šaunu paskaityti Jėzaus blog’ą. O dabar neturime jokių tikslesnių žinių apie jo kūdikystę, vaikystę, paauglystę. Nors tikriausiai tai būtų labai sukomercinta iki šių dienų. Atsirastų pirmojo žodžio diena (įdomu, koks jis buvo? Aleliuja?), pirmojo dantuko diena ir taip toliau. Kūdikių gyvenime juk tiek dalykų vyksta pirmą kartą ir viskas švęstina. Rašydamas prisiminiau frazę iš mėgiamos laidos: Čeliabinsko vyrai tokie kieti, kad gimę daktarą pasveikina rankos paspaudimu.

Skaitydamas žurnalą, (kuris be papildomo mokesčio pastorėjo ir surimtėjo, nes susiejo savo likimą su „The Economist“), aptikau įdomų straipsnį apie vieno vaiko politikos pasekmes Kinijoje. Kadangi ji buvo įvesta 1979 metais, apie kuriuos jau rašiau, tai įstrigo. Kai kuriose provincijose berniukų ir mergaičių santykis pasiekė 3:1. Vyrų perteklius kažkur turės dingti. Tam geriausiai nuo neatmenamų laikų tikdavo karas…

Pabaigai gera žinia apie 1979-uosius. Tų metų gruodį Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė apie raupų išnaikinimą. Tai išlieka vienintele žmonių liga, kurią pavyko išnaikinti globaliai.

Per teliką nieko gero nerodo ar man vienam taip atrodo? Kažkaip išsikvepia televizija kaip reiškinys. Įdomu, kai Narsius jau nebegyvas, ką rodys jos?

Patiko (1)

Rodyk draugams