BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tiltai

Parašė Punktyras | 2010-02-12 22:36

Tiltas
Per žinias rodė savižudžių gelbėjimo akciją – lenteles ant tiltų su psichologinės pagalbos linijos telefonu. Užsienyje ji padeda daug kam, sustabdo nuo lemtingo žingsnio. Tikriausiai dėl to užsienyje yra mažiau savižudybių. Jei redaguočiau Gretos romaną dabar, gal kokią linksmą mintį apie tokias plokšteles būčiau įpynęs, nes tai juk taip žavu ir kartu makabriška. Nors tema, aišku, nėra pati linksmiausia, bet visvien, juokas gydo sielos ir kūno žaizdas. Ir galėtų ta plokštelė būtų linksmesnių spalvų, po paraliais. Nes po tokiu liūdnai atrodančiu pagrabinės išvaizdos užrašu greitai teks pridurti kitą:

Šis užrašas neišgelbėjo žemiau išvardintų asmenų
[vardas pavardė]
[vardas pavardė]
[vardas pavardė]
[vardas pavardė]
[vardas pavardė]
[vardas pavardė]
[vardas pavardė]
Bet tau padėti dar galima

O gal verčiau būtų ten sumontuoti telefoną su kuriuo būtų galima paskambinti tik į pagalbos liniją? O tai dabar ateina savižudis, perskaito užrašą, atsidūsta, susimąsto, gal išties verta šnektelėti su pagalbininkais, čiupt už kišenės, o telefonas namie paliktas! Ir taip žmogui sunku, o čia dar tokį kelią grįžti…
Šiaip jau, kaip savižudybės priemonė, tiltas toli gražu nėra populiariausias būdas. Man atrodo, daug efektyviau būtų supakuoti tuos priminimus ir telefonus kartu su kiekviena parduodama virve ir muilo gabalėliu.
Trumpiau tariant, tokia pokazucha erzina. Panašiai lyg praneštų apie tai, kad pastatė vartelius ant kelio, vedančio prie bedugnės. varteliai be tvoros

Jaunimo linija Vilniuje – (8 800) 2 8888
darbo dienomis 16.00–7.00 val.,
savaitgaliais – visą parą.

Rodyk draugams

11 matmenų arba ereliai irgi žmonės

Parašė Punktyras | 2009-07-21 18:57

Vakar sukako 40 metų nuo erelio nusileidimo… Ta proga, aišku filmų visokių dokumentinių ir meninių pasirodė. Pamąsčiau ir aš ta tema. Kiek tai paveikė to meto žmones? Skrydžio ir nusileidimo stebėtojų, žinia, buvo daugybė ir ženkli dalis jų dar tebėra gyvi. Ir tai turėjo būti stiprus išgyvenimas. Ar buvo tai postūmis, trukęs ilgiau, nei keliolika minučių? Žinant žmonių natūrą, euforija ilgai tęstis negalėjo, bet va, net ir po tiekos metų, kalbos apie žingsnelius ir šuolius neatrodo nuvalkiotai.

Kažin ar sulauksim dar tokių pasiekimų? Žinoma, kad pasieksim aukščiau ir toliau anksčiau ar vėliau, bet jausmas, spėju, jau nebebus toks. Mėnulis juk, galima sakyti, ranka pasiekiamas, visų matomas, visiems suprantamas, visi žino, apie ką kalba. Todėl ir džiaugtis paprasčiau. O tolesni žygiai ir didesni atradimai nėra tokie efektingi. Žmonėms reikia duonos ir žaidimų. Ar bent vaizdų, jei nepriima į žaidimą. Visokios fizikos chemijos atrodo tolimos ir nevertos dėmesio, kol nepradeda reikšti asmeniškai ko nors. Paskaičiuota, kad yra 11 matavimų, t.y. 7-iais daugiau, nei jaučiame mes. Ir yra paralelios Visatos - kažkas tuos „atliekamus“ matavimus turi juk užimti. LHC turėtų dagiau šviesos įlieti į šį klausimą. Tai va, pamaniau šįryt, kas nutiktų, jei mokslininkai surastų būdą, kaip tenai įeiti? Ir kiek laiko praeitų, kol žmonės pradėtų ten mesti, sakykim, radioaktyvias atliekas? Va čia tai būtų Dievo bausmė paraleliečiams :) O jei miniatiūrizavus tokius įtaisus ir pradėjus platinti kaip bedugnes šiukšlines? Kiek susimąstytų apie prarandamus natūralius išteklius? Jei būtų pasirinkimas ar nešvarias sauskelnes išmesti visiems laikams į nebūtį ar smardintis iki kol atvažiuos šiukšliavežė, kas pasirinktų pastarąjį variantą? Kas imtų širdis, kad gal kažkam ant galvos visa tai krenta, jei jie negali pasiskųsti ir mūsų pasiekti? O jei tuose paraleliniuose pasauliuose gyvena ne kokie nors ateiviai, o mes patys, tiksliau mūsų pačių paraleliniai mes?

Tikiuosi sulauksiąs laikų, kai tokie klausimai bus pateikiami ne vasarojančių piliečių, o praktiniais tikslais…

Rodyk draugams

Religinė tematika, arba aš tikiu, aš irgi ne

Parašė Punktyras | 2009-05-20 22:07

Religija buvo ir yra įdomi tema pamąstymams ir pokalbiams. Nors esu netikintis, niekada neatsisakau polemizuoti šia tema. Tai toks unikalus reiškinys, kurio atsiradimo priežastys nežinomos ir vargu ar kada paaiškės.

Ši tema įkvėpta Jehovos liudytojos, apsilankiusios nelabai seniai pas mane namuose su savo maža dukrele. Dukrelė kalbėjo visai be įkvėpimo ir tampė mamą už sijono, ragindama pasišalinti. Motina tuo tarpu negaišo laiko ir užvedė temą apie tikėjimą, kodėl žmonės netiki ir panašiai. Ne ant to pataikė… Žinia, kodėl netiki. Bet ilgai neužsibuvo - dukra, stiprus užsienietiškas akcentas neleido leistis į gilias teologines diskusijas. Tad įteikė porą knygelių ir mintyse padėjusi varnelę, nuėjo. Traukiu psichinius ligonius, Jehovos liudytojus ir krišnaitus.

Šiandien galų gale atėjo dvi knygos (šįsyk jau mano pačio seniai užsakytos ir nusipirktos) religijos tematika.

Viena knyga

Kita knyga

Klausimai islamui

Stengsiuosi užpildyti savo išsilavinimo spragas. Nes Dar tada, kai buvo tikybos pamokos, jų nelankiau, nes jas vedė katalikų kunigas, o aš ne taip įsivaizdavau tikybos mokymą. Man būtų buvę įdomu mokytis tikybos, o ne vien katalikybės. Tad pasirinkau etikos pamokas.

O ši anotacijos frazė mane įtikino, kad pasirinkau teisingai:

F. Gülenas tvirtina, kad, norint kontroliuoti mases, pakanka paprasčiausiai neteikti joms žinių. Tokios tironijos galima išvengti tik pasitelkus švietimą. Jis tiki, kad kelias į socialinį teisingumą grindžiamas atitinkamu visuotiniu švietimu, nes tik tai suteiks žmonėms pakankamai supratimo ir tolerancijos gerbti kitų teises.

O pirmoji knyga - pažvelgti į Frederiko Breigbederio (Frédéric Breigbeder) kitą pusę ir pasisemti šviesių minčių šnekai su ateityje dar tik sutiksimais Jehovos liudytojais;)

Rodyk draugams