rožinėpantera ir rožinis flamingas
Pamažėle kaupiu filmus besiribojančius su pornografija dėl juose vaizduojamų sekso scenų. Bet nesijaučiau žiūrintis pornografiją. Čia labai tinka posakis toks: žvelk giliau. Kol kas peržiūrėjau tik du filmus – „Shortbus“ (2005) ir „Pink flamingos“(1972). Atradimai? Supratimas, iš kur Algis Greitai sėmėsi įkvėpimo :) Labiau sukrečiančios komedijos, nei „Pink flamingos“ neteko matyti. Rimtai. Komedijos ne ta juokingąja prasme, kad chi chi cha cha, o tragiškąja, kai juokiasi klounas iš karaliaus ir jo perukais, blizgučiais ir pudra slepiamų utėlių, spuogų, prietarų ir tuštybės. Gal režisierius (John Waters) ir neturėjo tokių minčių kurdamas šį „trash“ filmą, bet dėl specialiai tuščio filmo siužeto, lieka daug vietos interpretavimui. Tačiau geriau nepadauginti tokių kūrinių, kaip šis. Tai kažkas panašaus į apipjaustymą – tai būtina ir tai atliekama vieną kartą. Įdomus faktas, hemofilija sergantys vyrai žydai yra neapipjaustomi. Šiaip, aišku, logiška, bet visvien įdomu :)
Antras rožinis įkvėpimas yra rožinė pantera. Arba tiksliau – The Pink Panther muzika. Ji visada man pakelia nuotaiką. Jei ji nebūtų buvusi sukurta gūdžiais 1962 metais, ją sukūręs būčiau aš ;) Kai pirmus kartus mačiau filmukus, tai Heny Mancini sukurta melodija įsirėžė į smegenis. Čia panašiai, kaip filmuose rodo, kad užhipnotizuoja ir sako, kad išgirdus kokią melodiją, padarysi tą ir tą. Tai va, tai muzikai kur nors suskambus, pasitaiso nuotaika :)
Trečias rožinis įkvėpimas buvo netyčinis ir puikiai iliustruojantis Baader-Meinhof fenomeną. Ruošiausi išguldyti mintis apie rožinę spalvą, bet prieš tai nutariau užkurti krosnį. Plėšydamas laikraščius pakurai, pastebėjau straipsnelį apie Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčią, kitąmet nušvisiančią rožine spalva. Smagus sutapimas.

Patiko (0)

Rodyk draugams