Ant šulinio rentinio stovi maža mergaitė. Gera draugė, šneki, linksma. Su kasytėmis, su
atsirišusiais batukais, kaip visi mažas mergaites ir įsivaizduoja. Ir rankoje siūbuoja skardinį
kibirėlį. Kaip ir reikėjo tikėtis, ji užmina ant raištelio, suklumpa ir krenta šulinin. Gaila. Dar
visai gera mergaitė buvo…

Išvysta tokia scena, tikiu, paliktų randą sieloje labai ilgam, gal net visam gyvenimui. Ir vaizdas
stovėtų prieš akis kaip tikras. Kodėl „kaip“ tikras? Todėl, kad jokia mergaitė nenukrito man prieš
akis, tiesiog parafrazavau „Alisos stebuklų šalyje“ siužeto įžangą, rastą internete. Internete jūs
skaitote ir mano rašliavą. Tokia vingiuota įžanga veda prie tolesnių apmąstymų, kankinančių ne
vieną žingeidų protą apie internetinio gyvenimo ir gyvenimo „už lango“ santykį.
Žinia, internetas dabar išplitęs ir toliau sėkmingai plečiasi. Bendrauti tapo paprasta kaip niekad.
Gali susirasti draugų visame plačiajame pasaulyje ir palaikyti pokalbį realiu laiku. Su visais iš karto.
Ar kiekybė perauga į kokybę? Nežinau, kaip jums, bet man persijungti į daugiakanalį bendravimą
sunku. Bet čia gal tik man vienam taip. Kiti šneka keletu frontų ir taip, kad vien žiūrint pirštai
pavargsta. Ar internete vykstantys pokalbiai ir bendravimas yra lygiaverčiai „gyvajam“
bendravimui? O čia priklauso, kieno paklausi. Močiutės, turguje prekiaujančios saulėgrąžomis,
bus atšauta, kad net ausys links, paklausk mokinio mokykloje, pasiteiraus, kokiu elektroninio pašto
adresu atsiųsti išsamų atsakymų su nuorodomis į vikipedijos straipsnius. Bet kai pagalvoji, juk čia
tik skirtingų kartų skirtingos bendravimo priemonės. Galų gale, svarbu perduodama žinia.
Sumečiau, kad pagrindinė internetinio bendravimo priežastis — interneto teikiamas saugumas.
Gerai, palauksiu, kol nutils netramdomas interneto saugumo ekspertų kvatojimas… Turiu galvoje
ne jo, kaip bendravimo priemonės, saugumą, o žmonių, bendraujančių internetu, vidinį saugumą.
Kaip sako — lauk iš akių, lauk iš širdies? Tarškindamas klaviatūra, gali būti kuo tinkamas ir tau už
tai nieko nebus. Ten draugai — virtualūs, sąžinė ir realybė — kintančios sąvokos. Tinkamas
pagrindas draugystei ar visgi normaliems santykiams reikia pastovumo? Tam, kad pastovumas
pasireikštų, jau pagal apibrėžimą reikalingas laikas. Ar mes turim laiko santykiams išbandyti ar
vadiname kažką iš interneto „draugu“ tik todėl, kad yra mygtukas — „padaryti draugu“? Na, ar
jau baisu galvoti apie internetines pažintis? Be reikalo gąsdinatės. Ne toks baisus velnias, koks
piešiamas. Kur gali paprastai būti išgirstas, surasti bendraminčių ir būti vertinamas pagal tai, kaip
pateiki save, nekreipiant dėmesio į amžių, lytį, seksualinę (ar bet kokią kitą) orientaciją, odos
spalvą, jei ne internete? Jame propaguojama viena pagrindinių — kalbos laisvė. Kai kam tai
nepatinka (žr. Kinija, Š. Korėja, Baltarusija etc.), bet esu tikras, laisvė svarbiau už siaurus valdžios interesus.

Bet, kuo didesnė laisvė — tuo didesnė atsakomybė. Kaip pajusti savo veiksmų galią ir pasekmes?
Internete galime stebėti tarsi iš šalies, neimti į širdį. Sakydamas „galime“ neturiu galvoje „privalome“. Toks sugebėjimas nėra įgimtas dalykas. Jį reikia iš(si)ugdyti. Vaikų ir paauglių priklausomybė nuo interneto yra vis auganti problema. Juk sako, parodyk man savo draugus ir aš
pasakysiu, kas tu. O jei draugai tik virtualūs? Ar virtualus bendravimas tinkamas kasdieniniame
gyvenime? Čia neina „išbaninti“ nepatinkančio tipo, paspausti kryžiuko lango kampe per
„užknisančią“ pamoką, pradėti tos pačios dienos iš naujo, nepavykus pirmajam bandymui ar
užsitverti ugniasiene nuo piktavalių prašalaičių.

Visai knieti pažiūrėti, kas nutiktų, jei internetas kurią dieną „užsilenktų“ Tam galėtų būti ne viena
.
priežastis. Jokių puslapių, jokių tarpžemyninių pokalbių, jokių vyturėlių, jokių žaidimų. Viskas. Ir
kas juokingiausia, nors pajustume tai iškart, bet apie tikrąją padėtį sužinotume labai negreitai, nes
internetas neveiktų.
Po paraliais, maniau, bus paprasta tema apie internetinius draugus ir bus galima pateikti
vienašališką nuomonę, su kuria būtų galima sutikti besąlygiškai ir jaustis teisiam. O čia tokia plati
dirva, kad jaučiuosi beginklis prieš klaustukų armiją. Sprendžiam klausimus kartu. Internetu.

Rodyk draugams