BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

जीवनं सुंदरमस्ति *

Parašė Punktyras | 2010-10-12 15:28

Viename mano mėgiamiausių portalų yra skyrelis, skirtas paranormaliems reiškiniams ir sąmokslo teorijoms aptarinėti. Jei paranormalūs reiškiniai, išsiaiškinus faktines aplinkybes, galiausiai tampa normaliais, sąmokslo teorijos tokios savybės neturi. Dažniausiai dėl faktinių aplinkybių trūkumo/nebuvimo. Slenka amžiai, o sąmokslo teorijų nemąžta, veikiau atvirkščiai. Gerbiamas akademikas aptaria tai čia ir tęsia čia. Po tiekos amžių žinome, kas pirmas paminėjo sąmokslą ir žinome, kad jis dar neįvykdytas. Bet tebegyvuoja ir nė nežada nuslopti. Kažin, niekas nesiruošia rašyti scenarijaus sąmokslo teorijos pagrindams nagrinėti? Jei kas ruošiasi, galėtų pasiklausyti paskaitos apie scenarijaus rašymo pagrindus. Jei nebus filmas labai vertingas faktais, bent bus įdomu žiūrėti.

Man atrodo, sąmokslo teorijos atsiranda iš nepažinimo ir nežinojimo. Žmogaus smegenys turi tokią savybę tuščia vietą užpildyti tuo, ką jos mano esant tinkama, ką prikaupia per amžių. Kad nebūčiau balta varna, nusprendžiau ir aš teoriją sugalvoti. Jei žmonės tiki visokiais „zeitgeist’ais“, manau, turėtų surasti atgarsį jų širdyse ir šis pastebėjimas ir pasvarstymas:

Didžiausia grėsmė Vakarų civilizacijai - terorizmas. Kovai su juo metamos didžiausios lėšos ir žmonių ištekliai. Teroristinių išpuolių organizavimui būtinas veiksmų organizavimas. Atviru tekstu, aiškus daiktas, nesusiorganizuosi. Reikia rasti būdą skelbti idėjas slaptai. Bet kaip suderinti veiklos slaptumą ir viešų pareiškimų poreikį? Internetas? Nejuokinkit! Visos vyriausybės skaito kiekvieną persiunčiamą laiškelį ir stebi per interneto kameras kiekvieną žingsnį. Geriausia būtų parašyti ten, kur niekas dėmesio nekreipia ir ką perskaityti gali tik žinantys. O kas būna parašyta ant flakonų? Na, kas parašyta lietuviškai, rusiškai, angliškai, dar lenkiškai, ispaniškai ar latviškai, net vokiškai, galima suprasti daugmaž. O kas slepiasi po kringeliukais makaliukais? Kas galėtų garantuoti, kad sudėjus tam tikra tvarka arabiško teksto raides, nesusidarys atsišaukimas, liepiantis deginti visus netikėlius iki pelenų? Juk matėte liepsnos paveiksliuką. Susimąstykit, žmonės ir skaitykit etiketes…

Suprantu, mano teorija kažkuo primena keistą meną, bet pasikapsčius, visų sąmokslo teorijų pagrindai panašūs.

Laimei, ne visi hieroglifai gąsdina. Panarpliojęs vienos pažįstamos tatuiruotės reikšmę, parašytos hebrajų rašmenimis, nuklydau į mūsų prokalbės – sanskrito – raštus. Kaip sako, aidas tolimo griaustinio:

Sanskrito skaičiai.

Sanskrito skaičiai.

Meluočiau sakydamas, kad šventoji sanskrito kalba pasirodė paprasta ar labai pažįstama. Bet gera žinoti, kad nesame ateiviai iš tolimos galaktikos, neturintys nieko bendro su bendru žmonijos kultūriniu ir lingvistiniu paveldu :)

* - (sanskritas) gyvenimas yra gražus

Rodyk draugams

Reklama

Parašė Punktyras | 2010-08-01 10:51
Pažiūrėjau kitus šūkius ir pamačiau, kad daugelis jų yra rimuoti. Nutariau užpildyti šią savo pasiūlymų spragą:)
Šis variantas labiau tinkamas spaudai (plakatams, skrajutėms etc), bet trumpi filmukai tinkami ir televizijos reklamai. Man asmeniškai dar labiau patinka - nespėja atsibosti :)

Variantas #1

Vaizdas plakatui:

Viršuje:
Stlizuotai, bet aiškai įskaitomai ranka* (*juk siūlomas natūralus produktas) parašyta:

Būčiau šiandien apsikirpus
Bet lange nėra dar „Skirpus“

Per vidurį:
Mergina iš priekio ryškiai apšviesta Saulės šviesos. Juodai apsirengusi ir labai ilgais juodais kirpčiukais. Gal netgi iki lūpų linijos. Nežinau nuo kada jau būtų pusbrolio Ito iš „Adamsų šeimynėlės“ įvaizdžio vagystė :) Šiaip ar taip, lūpų geriau neuždengti, nes jos priduoda išraiškos ir gyvumo. O mūsų atveju jos yra pagrindinis įrankis. Taigi, lūpų išraiška nepatenkinta, viena apatinės lūpos pusė pakelta, nes pučia orą į plaukus, dengiančius kurią nors akį. Siūlyčiau kairę.

Apačioje kuris nors iš trumpų šūkių, pvz:

Skirpus. Natūralus pasirinkimas.
____________________________________________

TV reklamai:
1 scena
Vaizdas iš profilio baltame fone: palinkusi, kad ilgėliausi kirpčiukai užstotų šviesą, aukščiau jau minėta mergina popieriaus lape, suprask, dienoraštyje, rašo tekstą, kuris rašomas ir virš jos:

Būčiau šiandien apsikirpus
Bet ant lango nėra „Skirpus“

Scena pabaigiama beatsitiesiančios ir dedančios parkerį merginos vaizdu.

2 scena
Vaizdas anfas baltame fone:
Mergina baigia atsitiesti ir atsikvėpdama pučia orą į plaukus. Žodžiu, galutinis vaizdas - jau aptartas plakatas.

Variantas #2
Iš tiesų tai yra pirmo varianto tęsinys.
Viskas tas pats, tik plakate mergina trumpais plaukais ir plačiai šypsosi, [nors matosi įdegis žemiau buvusių kirpčiukų linijos], fonas nebe baltas, o spalvotas, džiaugsmingas, neišblukintas šviesos.
Užrašas:

Aš šiandieną apsikirpus
Nes lange jau kabo „Skirpus“

Analogiškai keičiamas ir TV variantas. Spalvos, interjeras etc, o antra scena baigiama ne nervingu pūstelėjimu į plaukus, o palengvėjimo atodūsiu ir plačia šypsena, kaip plakate.

__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________

Labai jau rimtos mano idėjos gaunasi. Pamaniau, reikia linksmesnę reklamą sugalvoti:)

Sukūriau visą pasakojimą, kad nebūtų kupina abstrakcijos.

1 veiksmo 1 scena ir 2 veiksmas nėra būtini, tiesiog įtaigiau.

Trumpai reklamai užtektų 3 veiksmo 3 scenos ir 4 veiksmo 1 scenos. Juodame dangaus fone reklaminis šūkis „SKIRPUS. ŠVIESOS RITMU.“ dar gražiau atrodytų.

1 veiksmas

1 scena

Laikas - saulėta vasaros diena.

Ant suolelio sėdi pusamžiai vyrai, visomis stereotipinėmis prasmėmis kaimiečiai. Šnekasi. Kalba - moduliuotas cenzūrinis pypimas:

PyypiiPyyyiipyyatvykstapiiPyyyiipmokytojapiiPyyyiipy

2 scena

Laikas - ta pati diena po kelių minučių.

Pro juos ir apsnūdusius, dulkinus pastatus modernia mašina atvyksta jauna moteris, sustojusi prie namo, išlipa, išsitraukia lagaminą, atsirakina duris ir įeina. Jos veiksmus nulydi sėdinčių vyrų žvilgsniai.

3 scena

Laikas - tos pačios dienos popietė.

Jau minėti vyrai mato, kaip naujakurė trumpais šortukais ir berankoviais marškinėliais su gana gilia iškirpte, pasilenkusi valo langus. Vyrai susižvalgo, suprask, „naujokėlė, švarinasi ji mat, na na. Bet nors akims džiaugsmas“.

4 scena

Per švariai nuplautą langą viduje matosi kabančios ir lengvai siūbuojančios, ką tik užkabintos, žaliuzės.

Stikle gali atsispindėti ir koks baltas furgonas su „Skirpus“ emblema.

2 veiksmas

1 scena

Laikas - vakaras

Vieta - pašiūrė ar sandėliukas. Jame pora berniukų. Per langą kuris nors vienas jau matytų vyrų mato vaizdą, kaip vienas berniukas užsidegęs kažką pasakoja, rankomis rodo kažkokius apvalumus, išlenktumus, perbraukia sau per ranką, suprask, labai lygu. Besiklausančiojo draugo iš priekio nesimato, bet iš nugaros ženklu, kad jis daro kažkokius ritmiškus judesius sau tarp kojų.

2 scena

Vyras, pažįstamas nuo suoliuko, tai mato pro langelį. Manydamas juos užklupti, įsiveržia su neslepiama piktdžiuga „a ką čia darot?“ ir mato, kad tas berniukas, kurį matė darant ritmiškus judesius, pasistatęs tarp kojų, šlifuoja lentelę. Berniukas, kuris rodė išlenkimus, lygumus ir apvalumus, atsisuka ir pilnu susijaudinimo balsu sako, kad pasakoja apie žaliuzes, kokias matė pas kaimelio naujakurę - kaip gerai padarytos, kokios lygios, gražios ir dabar bando patys padaryti kažką panašaus.

3 scena

Vyro akyse nusivylimas - netekta pramogos. Jis išeina iš pašiūrės ir traukia šalin.

3 veiksmas

1 scena

Laikas - jau sutemę.

Vyras eina gatve ir vienoje gatvės pusėje mato savo namų langą, kuriame išryškėja jo pačiutės mastodontiški kontūrai, persišviečiantys per užuolaidas.

Vyras nusipurto.

Kitoje pusėje, kiek toliau - naujakurės lango šviesos. Kadangi namas stovi kiek kampu, jame iš vyro pozicijos nieko neina pamatyti, tik tiek, kad lange dega šviesa.

2 scena

Vieta prie naujakurės lango. Matosi pakumpęs, besikraipantis vyro siluetas, bandantis ką nors įžiūrėti per žaliuzes.

3 scena

Vyro veidas stambiu planu - primerktos akys, suraukta kakta.

Staiga vyro akys išsiplečia, burna prasižioja, visas sustingsta ir jo žvilgsnis (kartu su kameros fokusu) keliauja ant jo peties uždėtos moteriškos rankos pusėn.

4 veiksmas

1 scena

Laikas tas pats.

Naktinio žvaigždėto dangaus fone eina pora: priekyje vyro siluetas, iš paskos - moteriškas. Girdisi kalbantis (besiteisinantis) vyras: „sakau tau, brangioji, apžiūrinėjau žaliuzes, pati matei, kokios lygios lentelės, kokie suapvalinimai… “, žodžiu, kartoja berniuko tekstą.

5 veiksmas

1 scena

Ankstyvas rytas. Iš augmenijos matosi, kad praėjo kiek laiko nuo anksčiau minėtų įvykių.

Iš savo namų išėjusi naujakurė sėda į mašiną ir nuvažiuoja miestelio pagrindine gatve, kurios šone stovinčio vyro namo langus puošia „Skirpus“ žaliuzės.

Užrašas:

SKIRPUS. ŠVIESOS RITMU.

______________________________________________________________
______________________________________________________________

Mes ne užstojame Jums šviesą, o teikiame pavėsį.
Skirpus. Rinktiniai pavėsiai.

Liepos 29 j., 02:32
______________________________________________________________
______________________________________________________________
Skirpus. Šviesos ritmu.

Reklamos idėja:
Įvairios šešėlių formos puošia namų interjerus, daiktus, kūnus, suteikdamos netikėtų efektų. Pritaikius tinkamą muziką (pianinas ir smuikas tiktų geriausiai), šešėlių kelias per kambarį, pradedant ryto aušros švelniais potėpiais (tylus smuiko solo), einant per dienos ryškius šešėli…us ir energingą pianino ir smuiko duetą (matau žaliuzių dryžuotų šešėlių žygį lygiu stalu maršo ritmu) ir baigiant neoninių šviesų blikais per žaliuzes ant lovoje gulinčių kūnų, skambant lengvai bliuzo muzikai (derėtų pridurti ir saksofono partiją) būtų labai įspūdingas reginys.
Žiūrėti daugiau
Liepos 29 j., 02:14
______________________________________________________________
______________________________________________________________

Skirpus. Natūralus pasirinkimas.

Dar idėja reklamai:
Medžiai visada teikė šešėlį, gynė nuo darganos, slėpė nuo priešų. Prie medžio žmonės glausdavosi ieškodami sielos ramybės. Mes siūlome grąžinti milijonus metų trunkančią draugystę į Jūsų namus.

Liepos 26 j., 16:58 ·

“Skirpus” Vytautai, dėkui už idėjas ;)
Liepos 26 j., 22:41 · PatinkaNepatinka. ·
o
Vytautas Povilaitis Čia turėtų sužaisti milijonai metų -> natūrali atranka -> natūralus pasirinkimas.
Kuo toliau, tuo labiau man ši reklama patinka. Mane jau beveik įtikino ;)
Liepos 26 j., 22:50 · PatinkaNepatinka. · 1 asmuoKraunasi… ·
o
“Skirpus” Mus taip pat :)
Liepos 27 j., 15:59 · PatinkaNepatinka. ·
______________________________________________________________
______________________________________________________________

Rodyk draugams

Apie kalbas ir Pikul

Parašė Punktyras | 2010-07-28 08:56

Besklaidydamas veidaknygę, pastebėjau reklamą-retorinį klausimą apie kalbų mokėjimą. Užėjau, paskaičiau komentarus ir pasijutau neiškrentąs iš konteksto – rusiškai moku gana gerai. Aišku, 100 metų nebūčiau atkreipęs dėmesio į reklamą, jei ne kaimyno kraustymasis ir jo pačiutės primygtinis reikalavimas atsikratyti per metus sukaupto šlamšto. Į šlamšto sąrašą pakliuvo ir surinktos knygos. Rusiškos knygos. Klasika. Levo Tolstojaus „Karas ir taika“, Nikolajaus Gogolio, Antono Čechovo raštai, Fiodoro Dostojevskio „Idiotas“. Reikės perskaityti bent pastarąjį, nes kitus bent jau išverstus skaičiau, o „Karą…“ kine mačiau. Čia mokykloje vietoj skaitymo buvo galima pažiūrėti šį epinį kūrinį.
Tarp kitų knygų buvo ir 1981 metais išleista a. a. Vladimiro Vysockio dainų rinktinė „Нерв“ (Nervas). Gaila, šriftas mažas ir nesu muzikalus. Vakarais užtraukčiau apie iš karo negrįžusius draugus.
Visų negrįžusių nė neatsiminsi. Tačiau tuos karus sukėlusius veikėjus reikia pažinti. Ypač – seniau buvusius. Tokius, kaip Josifas Vasarionovičius Džiugašvilis, kurio pataisyta ir papildyta biografija atsidūrė tarp šiukšlių ir Mao Dzenduno gyvenimo apžvalga iš daugelio šaltinių nukeliavusi įkandin.
Dar planuoju paklausyti kaimyno rekomendacijos ir perskaityti Valentin’o Pikul’io knygų. Įdomu, ar atvirąją Oksaną Pikul ir jį sieja kokie ryšiai?
Jei jau prakalbom apie ryšius. Pastebėjau, kad mano pamąstymai ir litofcų mintys kai kur sutampa. Nežinia, džiaugtis, kad pusmečiu anksčiau tokia mintis kilo ar susirūpinti, kad kyla mintys, panašios į kylančias litofcams. Gal geriau džiaugtis, nes džiaugtis visada geriau, nei liūdėti. Išskyrus tuos atvejus, kai geriau liūdėti ;)

Rodyk draugams

Knygoranas

Parašė Punktyras | 2010-07-25 09:16

Karšta karšta karšta…. Taip daryti nieko nesinori, kad net nieko nedarydamas, jautiesi plušantis, kaip juodas jautis. Mažiausiai fizinių jėgų reikalauja protinis darbas. Tai skambant smagioms G. Gershwin’o melodijoms, galima ką nors nuveikti iki Saulė pradės savo baudžiamąjį žygį. Iš tiesų tai visai smagu, kad taip nešalta, bent jau geriau, nei lietaus merkiami mėnesiai tuo laiku, kol pavasarį pakeičia ruduo. Tada nosies kišti laukan nesinori, tik sėdėti kur ir keiksnoti orą. Turim progą pakeiksnoti ką nors kita. Elgetas, kad prašinėja išmaldos įkyriai. Krišnaitus, kam taip garsiai džiaugiasi. Jehovistus, kam tokie vieningi. Auskarus, kam tokie gražūs ir tinka, nors pasiusk. Ledus, kam skanūs ir šalti. Buvusius, esamus ir būsimus mylimuosius, kam nesusitinka. Draugus, kam tokie patys brangūs išlieka. Gimtadienius, kam ateina netinkamais nesavaitgaliais. Ar maža priežasčių?
Tiek jau to.
Tai va, dabar pagrindinė įrašo tema – verslo planas chuliganas. Gal jau yra kur pasaulyje toks dalykas, bet girdėti ar matyti neteko. Idėja kilo bekalbant su pažįstama apie rašymą, knygas, populiarumo vaikymąsi, autorius, leidyklų ir lietuvių konservatyvumą.
Ko žmogui reikia? Žmogui reikia atsigerti ir pavalgyti. Visa kita – antras planas. Tačiau suprantama, maisto patiekimas nėra naujovė. Kaip nėra naujovė ir knygų pardavimas. Bet kas būtų, jei abi sritis sujungtume? Galima fantazuoti kiek telpa, bet čia mano tinklaraštis ir fantazijos bus mano. Jūsiškėms skirta vieta komentarų skiltyje ;)
Tai va. Atveriame knygorano duris, prisėdame prie staliuko. Atnešamas meniu. Žvilgt, o tenai pirmi antri patiekalai, gėrimai, desertai. Kol kas viskas konservatyvu. Bet kitoje lapo pusėje kažkas netikėto – knygų pavadinimai. Kol laukiama užsakytų patiekalų, pateikiami lapeliai su ištraukomis iš siūlomų ir pasirinktų knygų. Test drive‘as, taip sakant. Jei klientas pageidauja, jo pasirinkta literatūra gali būti išspausdinama ir įrišama. Pasidomėjau, šiais laikais ne problema tai padaryti per kelias, kelioliką minučių. Galima būtų pasirinkti šriftą, jo dydį, kietus ar minkštus viršelius etc. Galima būtų pasirinkti ir jau išspausdintus leidykloje kūrinius, jie būtų pateikiami gatavi, tik „pašildyti“ autoriaus autografu.
Pradžioje maniau planą su elektronine spauda ir skaityklėmis. Bet kol kas Lietuvoje šie įrenginiai nusikalstamai brangūs. Bet elektronika pinga greičiau, nei auga medžiai popieriaus gamybai. Tai gal po kelių metų ši problema jau nebus tokia aktuali.

Rodyk draugams

Kaip aš telefono noriu

Parašė Punktyras | 2010-07-22 03:26

Laimėk “Sony Ericsson Xperia X10 mini” telefoną

Kaip mažas vaikas noriu, garbės žodis. Lyg nieko svarbesnio nebūtų, noriu telefono. Nenoriu šiaip telefono, noriu šito! Jis mažas, gražus, švarių linijų. Tai kodėl jis turėtų patikti man? Niekur ir nesakau, kad jis man patinka. Juk ir užduotyje klausiama, kodėl šis telefonas turėtų priklausyti būtent man, o ne ar jis man patinka. Argi jo puikios charakteristikos galėtų būti pakankama priežastis? Argi dėl to, kad šis technikos šedevras dar ir traukia akį, kaip karūnos deimantas, jis turėtų priklausyti man? Vienintelė svari priežastis – noras. Nesumeluotas, nuoširdus.

Rodyk draugams

Raison d’être ir garstyčių dujos

Parašė Punktyras | 2010-07-17 12:51

Oi kokiame pasaulyje gyvename, jei išvydęs pilną stadioną, baiminuosi, kad galiu tapti kokio siaubulingo teroristinio akto liudininku, kaip kad buvo 9/11 Niujorke. Juk negali būti, kad čia tik man vienam taip vaidenasi po pasibaigusio futbolo čempionato (teisėją – į muilą!). Ar gal geriau į garstyčias? Iš tiesų, skonio reikalas. Iš tos laidos ir dar iš knygos kilo noras pasidomėti mūšiuose prie Ipro naudota amunicija. Vikipedijoje pateikiama medžiaga tikrai duoda peno apmąstymams. Apie žmonių smalsumą, žiaurumą, karo beprotybę ir šveikišką humorą. Be humoro prapultis, sakau jums iš tiesų. Aišku, tai nereiškia, kad bejuokajant negalima susilaukti ir griežto atkirčio. Tada belieka pasijuokti. Ir kitą kartą juokauti su draugais, o ne su galimais darbdaviais. Linksmiausia kalbėti apie dievus. Tai toks reiškinys, apie kurį rimtu veidu kalbėti neina. Gal čia lemia perskaitytos visokios linksmos knygos, kaip šita?
Ir šiaip, su draugais galima juokauti apie ką nori. Gal nesijuoks, gal tik mandagiai nusišypsos, bet išklausys. Lygiai ir pats išklausai ir nusišypsai. Ir tai nebūna apsimetimas. Gera sėdėti netgi blaiviems. Ir juoktis pačiam iš savęs. Bet gerai, kad nelieka įrašų ir dokumentų, kaip bendraujant internetu. Tai jau nebe žmogaus, o pasaulio nuosavybė. Kaip sakoma „public domain“.
Šiaip atvirumas šaunu. Nekenčiu uždarų standartų. Ne dėl to, kad jie man asmeniškai trukdytų. Tiesiog iš principo. Uždarumas sukelia baimę, baimė sukelia pyktį, pyktis lemia nelogiškus ir destruktyvius veiksmus. Todėl nepirksiu KIN telefono. Na, gal dar dėl to, kad jis išimtas iš prekybos po 6 savaičių nuo pristatymo. Nepirksiu ir iPhone’o. Tiesą sakant, dar gerai nežinau, ar pirksiu išvis. Nors jau reikėtų. Gal pirma kamerą parduoti vertėtų? Dar pamąstysiu. Bet kai įsigysiu naują techniką, sužinosit pirmi, pažadu.

P.S. Reikės pradėti nešiotis cigaretes ir žiebtuvėlį – ar maža kas?!

Rodyk draugams

Bambizai iš Jeruzalės

Parašė Punktyras | 2010-06-27 03:11

Manot, paskatino rašyti A. M. Brazausko mirtis? Per ilgai laukta, kad būtų netikėta ir sukrėstų iki širdies gelmių, koks žmogus jis bebūtų buvęs, царство ему небесное.

Labiau įspūdį paliko įsigytos knygos. Didžiąją dalį sudaro liudijimai ar prašmatniau – testametai. Pirmiausia perskaitysiu „Prancūzišką Testamentą“, jau vien dėl to, kad lenktyniauju su skaisčiausia petite pomme, kas pirmas įveiks šį autobiografinį romaną ;) Bet po galais, vis atsiranda kitų romanų, kuriuos pirma reikia ištaisyti ar senų knygų, nors ir rusiškų, bet su Jozefo Lados paveiksliukais :)

Seniai norėjau turėti ir galėti paskai