BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasirinkimai

Parašė Punktyras | 2009-09-09 12:53

Pradžioje buvo žodis ir ledas pajudėjo, ponai prisiekusieji tarėjai. Rimtame balse pasigirdo ir jaunatviškos gaidelės. Smalsu bus stebėti ir dalyvauti. Ir ne tik bus, o jau ir yra. Kažkur ne pirmame leidinyje. Tarkim, čia publikos apšildymas:)

Keistoka, kai žmonės renkasi aplinkinį kelią savo laimei. Bet kas aš toks, kad aiškinčiau menkai pažįstamiems žmonėms, kaip  gyventi? Kritinis mąstymas ateina vėliau. Menka paguoda. Galų gale, tikiuosi klystu.

Žiūriu pro langą, taip saulėta, norėčiau šokti šokį lėtą. Tikiuosi, nebekankins rudeninė ar bet kokia kita depresija. O kažką kankina. Liūdna, kai negali padėti. Bet pasaulis jau toks yra. Tenka susitaikyti su jo ypatybėmis ir apgailestauti, kad nesi dievas. Bet jei padarytum visus laimingais, tai būtų taip siurrealu. Būtų tikras puikus naujas pasaulis be somos.

Reikia pasvarstyti, kokią įtaką daro draugai ir ką daryti, kad jų įtaka būtų pozityvi. Netgi tada, kai ji būna neigiama. Pasufleruosiu, tai priklauso nuo požiūrio;)

Pamaniau, visai galėjom startuoti šiandien. Būtų graži data 9-9-9. Bet žinia, visi esam gudrūs po laiko. Na nieko, dar daug vandens nutekės, kol tapsim pastebimesni, tada galėsim labiau jaudintis dėl skaičiukų magijos :).

Rodyk draugams

Rūpintojėlis

Parašė Punktyras | 2009-08-18 00:35

Pradėjau skaityti knygą (ISBN 9986394104) iš senų laikų apie tolimus laikus. Dar gan nedaug perskaičiau, nes naktimis dar ir miegoti reikia:) Bet ir tiek užteko, kad pasirodytų verta skaityti pirmiau, nei iš MiestoIQ laimėtą klasiką. Klasika tuo ir žavi, kad ji aktuali išlieka ilgai ir nuo jos naudojimo laiko jos vertė nekinta.

Kažin, koks bus ISBN numeris pačios paskutinės knygos? Apie ką ji bus? Spėju, n-tasis Biblijos leidimas. Arba kokia nors „Tarpgalaktinės kelionės žaliems“. Kaip ten bebūtų, nenorėčiau sulaukti to laiko. Ne dėl tarpgalaktinių kelionių, o dėl knygų išnykimo. Mes taip sunkiai skiriamės su priprastais daiktais, žmonėmis ir įpročiais. Kaip mes, tokie konservatoriai, sugebėjome save įtikinti, kad verta keistis? Lįsti iš urvų ir ką nors veikti? Kaip užsiėmę išlikimu, sugebėjome dar ir meną kurti? Dabar galvoju, kad pirmykščiams žmonėms vamzdinis menas prie Neries atrodytų dieviškai. Kokios mintys užplūstų pirmykštę makaulę pabeldus pagaliu jį? Tikriausiai būtų naudojamas, kaip pranašysčių įrankis. Gal net nublizginę jį būtų ir taukais nutepę, kad nerūdytų. Kaip gaila, kad tada nebuvo jokių kultūros sostinių. O gal dėl to, kad kultūros sostinių nebuvo, tai ir kultūra neegzistavo? Gal jie būtų tokie nekultūringi ir dėl to vamzdžio būtų kariavę? Ar gal būtų rinkę duokl iš visų geidžiančių pamatyti tokį stebuklą. Pasigendu ženklesnių poslinkių laiko kelionių įgyvendinimo fronte.

Su gailesčiu regiu, kad mažiau rašau į savo tinklaraštį. Rašymas kitiems išsunkia originalias mintis ir išraiškos priemones. Čia gal dėl to, kad mintys neskrajoja laisvai, o sukasi apie atliktinus darbus. Man taip nebuvo, nauja patirtis. Matyt, smegenys į tai reaguoja, kaip į pavojų ir neužsiima naujų idėjų generavimu. Bet gal persilauš.
Ir dar džiaugiuosi, kad niekada nenorėjau ir nemokėjau, o dabar ir negaliu šokti — nereikės eiti į šokius „Kam virš trisdešimties“. Vis paguoda.

Rodyk draugams