Oi kokiame pasaulyje gyvename, jei išvydęs pilną stadioną, baiminuosi, kad galiu tapti kokio siaubulingo teroristinio akto liudininku, kaip kad buvo 9/11 Niujorke. Juk negali būti, kad čia tik man vienam taip vaidenasi po pasibaigusio futbolo čempionato (teisėją – į muilą!). Ar gal geriau į garstyčias? Iš tiesų, skonio reikalas. Iš tos laidos ir dar iš knygos kilo noras pasidomėti mūšiuose prie Ipro naudota amunicija. Vikipedijoje pateikiama medžiaga tikrai duoda peno apmąstymams. Apie žmonių smalsumą, žiaurumą, karo beprotybę ir šveikišką humorą. Be humoro prapultis, sakau jums iš tiesų. Aišku, tai nereiškia, kad bejuokajant negalima susilaukti ir griežto atkirčio. Tada belieka pasijuokti. Ir kitą kartą juokauti su draugais, o ne su galimais darbdaviais. Linksmiausia kalbėti apie dievus. Tai toks reiškinys, apie kurį rimtu veidu kalbėti neina. Gal čia lemia perskaitytos visokios linksmos knygos, kaip šita?
Ir šiaip, su draugais galima juokauti apie ką nori. Gal nesijuoks, gal tik mandagiai nusišypsos, bet išklausys. Lygiai ir pats išklausai ir nusišypsai. Ir tai nebūna apsimetimas. Gera sėdėti netgi blaiviems. Ir juoktis pačiam iš savęs. Bet gerai, kad nelieka įrašų ir dokumentų, kaip bendraujant internetu. Tai jau nebe žmogaus, o pasaulio nuosavybė. Kaip sakoma „public domain“.
Šiaip atvirumas šaunu. Nekenčiu uždarų standartų. Ne dėl to, kad jie man asmeniškai trukdytų. Tiesiog iš principo. Uždarumas sukelia baimę, baimė sukelia pyktį, pyktis lemia nelogiškus ir destruktyvius veiksmus. Todėl nepirksiu KIN telefono. Na, gal dar dėl to, kad jis išimtas iš prekybos po 6 savaičių nuo pristatymo. Nepirksiu ir iPhone’o. Tiesą sakant, dar gerai nežinau, ar pirksiu išvis. Nors jau reikėtų. Gal pirma kamerą parduoti vertėtų? Dar pamąstysiu. Bet kai įsigysiu naują techniką, sužinosit pirmi, pažadu.

P.S. Reikės pradėti nešiotis cigaretes ir žiebtuvėlį – ar maža kas?!

Patiko (0)

Rodyk draugams