Prisidėkite prie kalėdinių dovanų pirkimo, likimo ne taip globojamiems vaikams, neatverdami piniginės. Puslapio viršuje, dešinėje yra skydelis, kurį spragtelėję, būsit prisidėję 5 centais. Ne fontanai, bet jausmas visvien geras ;).

Žiūrėjom laidą apie kūno masės problemas ir iškilo toks klausimas. Kas yra nemandagiau — klausti moterį, kiek jai metų ar kiek ji sveria. Jaunesnioji moteriškoji prelegentų dalis išreiškė nuomonę, kad netgi pats klausimas, kuris šių dviejų klausimų yra nemandagesnis, yra visiškai netaktiškas. Toks buvo karštakošiškas požiūris, išbertas ilgai negalvojant. Paskui pamąsčiau. Svoris daugiau ar mažiau priklauso nuo pačio žmogaus valios ir pastangų. Tą patį pasakyti apie amžių neina. Tai yra duota. Galima sakyti, įgimta. Kaip įgimta liga. Išvedus tokią paralelę, galima perfrazuoti klausimą: kas nemandagiau — klausti moters, kiek ji sveria ar teirautis ar ji serga Dauno sindromu. Perskaičiau dabar pusbalsiu šiuos klausimus ir pamaniau, kad ir vyro to klausti būtų nemandagu ir nesaugu.
Išvis ko nors klausti tampa nemandagu. Ne(polit)korektiška. Su amžiumi vis daugiau dalykų tampa tabu. Važinėjant autobusu, pasitaikydavo išgirsti, kaip mažas vaikas klausia mamos ko nors apie šalia sėdintįjį. Garsiai, aiškiai, kad mama girdėtų. Tuo pačiu ir visas autobusas. Mama, aišku, tuoj tildo atžalą. Nei tildymo žodžių, nei atsakymų plačioji publika neišgirsdavo. Taip vaikas mokomas neuždavinėti klausimų. Ir netgi kai reikėtų užduoti, metami burtai, kas eis ir paklaus praeivio, kaip rasti tą ar kitą gatvę. Tačiau dar bent juokiasi garsiai.

Suaugę mes apsimetame žiną visus atsakymus. Gal ir tiesa. Tik ne visada žinome klausimus.

Patiko (1)

Rodyk draugams