Prisidėkite prie kalėdinių dovanų pirkimo, likimo ne taip globojamiems vaikams, neatverdami piniginės. Puslapio viršuje, dešinėje yra skydelis, kurį spragtelėję, būsit prisidėję 5 centais. Ne fontanai, bet jausmas visvien geras ;).

Atradau lietuvišką svetainę gerasklausimas.lt ir netgi užsiregistravau. Kiek visokių klausimų užduodama ir kiek atsakymų randama, tai smagu žiūrėti.

Prisiminiau, kad LTE pirmame tome buvo 1977 metų laikraščio iškarpa, kurio skyrelyje „Klausimų ir atsakymų biuras“ buvo nagrinėjamas klausimas, koks yra didžiausias skaičius. Pamaniau, visai verta perkelti tokį, jau antikvarinį, straipsnį platesnei apžvalgai. Juolab, jis tiesiogiai siejasi su su mūsų laiko aktualijomis, konkrečiai, su interneto paieškos milžine Google.

Kasdieniniame gyvenime, skaičiuodami arba skaitydami apie mokslo ir technikos pasiekimus, retai naudojamės daugiau kaip kelių milijardų skaičiais.Milijardas (rečiau jį vadina bilijonu) — tai vienetas su devyniais nuliais. Daugelis žino ir trilijoną — vienetą su 12 nulių. Dar didesnių skaičių pavadinimai paplitę mažiau, nes taupant vietą, juos paprastai užrašo kaip dešimties laipsnį, taip ir taria: pavyzdžiui, 10 pakelta 24 laipsniais. Štai keli skaičių milžinų pavadinimai: 10¹⁵ — kvadrilijonas, 10¹⁸ — kvintilijonas, 10²¹ — sektilijonas, 10²⁷ — oktilijonas.

Amerikietis matematikas Kastneris, norėdamas išmokyti savo mokinius manipuliuoti dideliais skaičiais, išrado „visų didžiausią“ skaičių ir jį pavadino „gugolu“. Šis vienetas turi 100 nulių, tai yra 10¹⁰⁰. Nors natūrali skaičių seka begalinė ir iš principo negalima surasti tokio didelio skaičiaus, prie kurio negalėtume pridėti bent vieneto, kad būtų dar didesnis, tačiau gugolas tam tikra prasme yra skaičiuojamojo pasaulio riba. Reikalas tas, kad visatoje neįmanoma rasti kieno nors gugolo. Net labai greitai veikiant ESM negalėtų per visą visatos egzistavimo laiką pasiekti gugolo paprastai sudėdama: 1+1+1+1+1…, nors per keletą minučių tai padarytų geometrinės progresijos būdu. Bet pastaruoju atveju mašina skaičiuoja ne realiai egzistuojančius objektus arba reiškinius (srovės impulsus savo schemose), o matematines koncepcijas. Negi mus supančiame pasaulyje nėra nieko tokio, ką būtų galima išreikšti skaičiumi 10¹⁰⁰? Neįtikėtina! Pamėginkime išreikšti Žemės plotą kvadratiniais milimetrais. Žinodami, kad didelio buto plotas — 50 000 000 mm² , Žemės atžvilgiu būtų galima tikėtis labai didelio skaičiaus. Bet ne, mūsų Žemės rutulio paviršius nepranoksta 5⋅10²⁰ mm². Tai dar toli gražu ne gugolas. Imkime tūrį, tada skaičius bus didesnis — 10³⁰ mm³, bet ir tai palyginti labai mažai.

Tiesą sakant, kubinis milimetras, žiogelio galvutės tūris — tai ganėtinai didelis matavimo vienetas. Tilptų 10 smiltelių. O kiek jų tilptų Žemės rutulio tūryje? Iš viso tik 10³¹.

Ne, gugolui Žemė aiškiai per maža. Kreipkimės į beribes kosmoso erdves ir pamėginkime atstumą tarp žvaigždžių išreikšti mikrometrais (mikrometru pagal naują vienetų sistemą SI dabar vadiname ankstesnį mikroną, tūkstantąją milimetro dalį) arba net agstremais — milimetro dešimtmilijoninėmis dalimis. Paprastai atstumai tarp žvaigždžių matuojami šviesmečiais. Šis atstumas, kurį įveikia šviesos spindulys per metus, yra maždaug lygus 9,5 trilijono kilometrų. Šviesmetį išreikškime angstremais. Gausime 10²⁶ angstremų. Iki artimiausių žvaigždžių iš viso apie 10²⁷ angstremų. Nusikelkime į toliausias galaktikas. Atstumas iki jų, išreikštas mažiausiu ilgio matu, neviršija 6⋅10³⁵ angstremų.

Taigi manykime, kad visata turi ribotą dydį (tai dar neįrodyta), ir palyginkime su vienu mažiausių objektų, kurį tiria fizika — atominiu branduoliu. Santykis tarp jų — iš viso 10⁴⁰. Tai irgi ne gugolas. Dabar įsitikinsime, kad 10⁴⁰ — praktiškai riba viso to, ką galime skaičiuoti visatoje.

Pasitelkime į pagalbą laiką. Apskaičiuokime visatos amžių pagal mažiausią laiko matą. Trumpiausias laikas, kurį mes taikysim šiam apskaičiavimui, — akimirka, per kurią šviesos spindulys perkerta atominio branduolio skersmenį. Vadinasi, visatos amžius, išreikštas šiais vienetais, irgi 10⁴⁰.

Mes išnagrinėjome linijinius mūsų visatos dydžius ir jos laiko ribas. Dabar imkimės jėgos. Žinome, kad Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę traukos jėgos dėka. Ta pati jėga mus prikausto prie Žemės, dėl to sukimba dalelės Žemės ir kitų planetų kūne, ji valdo palydovus, mūsų galaktikos ir kitų galaktikų žvaigždes.

O štai atomų branduoliai laikosi daugiausia elektros traukos jėga: branduolys su teigiamu krūviu pritraukia neigiamus elektronus. Gravitacijos dėsnis visuotinis, todėl tarp branduolio ir elektronų veikia ir traukos jėga, nors šiuo atveju ji labai maža, juoba labai maža šių kūnų masė. Atome, kuris susideda iš protono ir elektrono, santykis tarp elektrostatinės jėgos ir gravitacijos jėgos lygus 10⁴⁰.

Pamėginkime suskaičiuoti visų atominių dalelių, egzistuojančių mums žinomoje visatoje, — protonų, neutronų, elektronų, taip pat neutrinų ir fotonų, neturinčių masės, skaičių. Net dulkelėje — milijardai elementariųjų dalelių, bet visatoje jų 10⁸⁸ — milijoninė milijoninės gugolo dalies.

Žinoma, galima būtų apskaičiuoti kiekį elektronų, kurių reikėtų užpildyti visatą, ir tada mes išeisime už gugolo ribų, bet tai būtų tik gryna matematinė fantazija — kaip jau buvo pasakyta, pasaulyje iš viso yra 10⁸⁸ dalelių. Galima būtų išeiti už gugolo ribų, apskaičiavus visatos tūrį kubiniais milimetrais arba net kubiniais angstremais, bet mes juk kalbame apie realiai egzistuojančių objektų, o ne žmogaus pasirinktų matavimo vienetų kiekį. Visatoje gugolo nėra!

Štai taip ryžtingai ir nukirsta. Nėra ir taškas. O mums ir nereikia. Mes kuklūs ir mums per akis pakanka visokių didelių skaičių, tinkamų tik Zimbabvės pinigams skaičiuoti.

Apžiūrėjau tą vyresnę už mane popieriaus skiautelę iš visų pusių. Regis, nemažai laiko praslinko, pasikeitė daugkas, o kartais atrodo, kad nelabai:

[pa]smerkė Šiaurės Atlanto bloko nutarimą dislokuoti naują Amerikos vidutinio veikimo nuotolio raketinį branduolinį ginklą Vakarų Europoje. Dėl tokio plano, pažymėjo K. Bechertas, atominio karo pavojus pirmiausia gresia VFR teritorijai. Toks karas, pažymėjo jis, paverstų didžiulius šio tankiai apgyvento Žemės rutulio rajono plotus negyva dykyne.
Kreipdamasis į Europos tautas, profesorius Bechertas pareiškė: „Būkite budrios, ginkite save!“NIUJORKAS. Jungtinių Amerikos Valstijų komunistų partija paskelbė plačią kampaniją, kurios tikslas — įtraukti į savo gretas naujus narius. Ji prasidės balandžio 1 d. ir vyks tris mėnesius Amerikos proletariato susitelkimo centruose, gyventojų negrų ir kitų nacionalinių mažumų tarpe

Turbūt tada žmonės branduolinio karo bijojo labiau, nei mes — dar neturėjo būti pasimiršus Karibų krizė. Mes jau pripratom, o ir šaltasis kara baigėsi (?). Šiandienos pilietį gal labiau pralinksmintų verbavimo kampanijos pradžios laikas ir visai nepolitkorektiškas juodaodžių Afrikos kilmės amerikiečių pavadinimas negrais:)

Ir šio ištęsto įrašo pabaigai — Lietuvos televizijos programa kažkuriam 1977-ųjų metų pradžios pirmadieniui:
18.00 — Žinios,
18.15 — Faktai ir komentarai, TSKP XXVI suvažiavimas apie tarptautinio įtempimo mažinimą. Vedantysis — J. Lazauskas.
18.45 — TSRS moterų rankinio čempionatas. Vilniaus „Eglė“ — Talino „Joudas“. II kėlinio transliacija iš Kauno.
19.20 — Muzikinis filmas „Džiaugsmo melodijos“.
19.40 — Keliai. Mašinos. Žmonės.
20.00 — Panorama.
20.30 — Labanakt, vaikučiai.
21.00 — Informacinė programa „Laikas“.
21.35 — Meninis filmas „Volga, Volga“,
23.15 — Žinios.

Ne kažin kokios linksmybės. Ei, idėja, tokias programas galima rodyti prie teliko kirmijantiems ir burbantiems, kad anksčiau buvo geriau :)

O dabar tikrai jau, labanakt, vaikučiai

Patiko (9)

Rodyk draugams